Apie vieną dažniausių dantenų ligų – periodontitą ir apie būtinuosius vizitus pas periodontologą

By | birželio 9, 2016
Periodontitas

Periodontitas

Tarp daugelio specialistų, padedančių mums tinkamai prižiūrėti burnos ertmę ir rūpintis savo dantų sveikata rikiuojasi ir specialistas periodontologas. Ką jis gydo? Kaip jau ir galima numanyti iš paties pavadinimo, ligą periodontitą, tačiau ne tik. Kuo pavojinga ši liga?

Lietuviai vis dažniau yra kamuojami dantenų ligų, kurias daugiausia sukelia aplink dantis susikaupusios ir laiku nepašalintos minkštosios apnašos, susidarančios iš maisto likučių. Su dantenomis susijusių neigiamų reiškinių pastebi maždaug 90 proc. lietuvių. Šiems požymiams priskiriamas ir tokie įprasti reiškiniai kaip dantenų kraujavimas, paburkimas ir kt. Kai dantenų ligos negydomos, periodontitas progresuoja, dantys ima klibėti, slinktis į vieną ar kitą pusę, o galiausiai ir ima kristi. Daugiausia rūpesčių sukelia tai, kad liga vystosi labai pamažu, pacientas nejunta skausmo ir didesnio diskomforto, taigi gali neįtarti, kad jį užklupo dantenų ligos.

Todėl labai svarbu laiku sureaguoti į situaciją ir laiku apsilankyti pas gydytojus. Ir padariniai – ne tik dantų kritimas, nes dantenų ligos daro neigiamą įtaką visam organizmui ir bendrai gerai savijautai. Laiku diagnozavus periodontitą, galima išvengti visų nemalonių rūpesčių ir išsaugoti sveikus dantis. Be to, nerekomenduojama gydytis patiems, nes nežinome nei ligos eigos, nei stadijų, nei juo labiau efektyviausių metodų jai gydyti. Būtent dantenų ligas identifikuoja ir gydo Kaune įsikūręs periodontologas.

Kiekvieną dantį supa tam tikri audiniai, dar vadinami periodontu. Ši audinį sudaro dantenos, žandikaulio alveolinis kaulas ir danties raištis. Dančiui kaule įsitvirtinti padeda periodontalinis raištis. Dantenos uždengia kaulą ir jungiasi su dantų paviršiumi. Tačiau tarp dantenų ir danties atsiranda negilus tarpelis, paprastai 1-3 milimetrų pločio. Šis tarpelis, odontologijoje dar vadinamas vagele, sudaro prielaidas patekti infekcijai. Infekcijos patenka ir vystosi tuomet, kai žmogus nepakankamai rūpinasi savo burnos ertmės higiena ir kai dantukų paviršiuje nuolat yra susikaupusios minkštosios apnašos. Šiose apnašoje kaupiasi kenksmingi mikroorganizmai, jų koncentracija nepašalinant apnašų nuo dantų tampa vis didesnė, o poveikis gali būti vis grėsmingesnis.

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių reiškinių, kaip pastebi ne vienas periodontologas Kaune, rodančių, kad apnašos neišvalomos tinkamai, yra dantenų patinimas ir kraujavimas. Dantenoms nuolatos kraujuojant, ima vystytis dantenų užsegimas. Minkštųjų audinių nepašalinus, jie virsta mineralais – vyksta jų virtimas akmeniu. Pastarieji gali formuotis ne tik dantų paviršiuje, aukščiau dantenų, bet ir po jomis. Dantenų uždegimas tarp danties ir dantenų atveria plyšį, dėl kurio uždegimas pradeda plisti dar greičiau, o tada jau gali nukentėti ir pats dantukas – jis po truputį tirpsta ir nyksta. Prasidėjus šiam patologiniam procesui, dantenų uždegimas po truputį gali virsti į pavojingą dantenų ligą periodontitą (žmonių ši liga dar vadinama paprasčiau – parodontoze).

Kaip laiku pastebėti, kad vystosi periodontitas?

  • Dantenos yra paraudusios.
  • Valant dantis šepetėliu dantenos kraujuoja.
  • Apie ligos vystymąsi gali signalizuoti ir nusmukusios dantenos, kai dantys vizualiai pailgėja ir jų šaknys šiek tiek labiau apsinuogina.
  • Tarp dantų atsirado didesni tarpeliai nei buvo iki šiol. Tai reiškia, kad prasidėjo patologinis reiškinys – žandikaulio tirpimas.
  • Dantys tapo paslankesni ar ėmė keisti padėtį.
  • Staiga padidėjęs dantų jautrumas valgant šaltą, karštą, saldų ar rūgštų maistą.
  • Sklindantis nemalonus kvapas iš burnos.

Žinoma, geriausiai ligą dar jai vos prasidėjus gali pastebėti periodontologas Kaune – tereikia nepabūgti kreiptis į šį specialistą ir apsilankyti periodontologo kabinete: juk sveikata brangiau už viską.