Stuburo išvarža – nemalonus sveikatos sutrikimas. Jį gali paskatinti per didelė stuburo apkrova (pavyzdžiui, keliamas pernelyg didelis svoris sportinių treniruočių metu ar sunkus fizinis darbas), nepatogi sėdima ar stovima padėtis, kurioje žmogus išbūna ilgą laiką. Išvarža gali atsirasti ir dėl fizinių ar cheminių elementų poveikio (pavyzdžiui, sunkaus viso organizmo apnuodijimo)  ar anksčiau turėto uždegimo. Stuburo išvarža pažeidžia nugaros smegenų nervų ląsteles, jas spaudžia, todėl žmogus jaučia skausmą. Jį ir kitus išvaržos sukeltus sveikatos sutrikimus (pavyzdžiui, sutrikusią kraujotaką venose) gali padėti sustabdyti kineziterapija.

Kineziterapija – viena iš daugelio reabilitacijos priemonių, tačiau kol kas ji laikoma efektyviausia. Stuburo išvaržą galima gydyti ir kitais būdais: medikamentais, akupunktūra, fizioterapija, masažais ir pan. Geriausia derinti dvi ar daugiau reabilitacijos priemonių.

Kaip žinoti, ar turiu stuburo išvaržą?

Apie tai, kad turite išvaržą, jus pirmiausia įspės netikėtai atsiradęs skausmas kakle ar juosmens srityje. Lygiai taip pat netikėtai jis gali ir dingti, o po kurio laiko – vėl sugrįžti. Esant išvaržai, kai kuriose odos vietose gali būti juntamas deginimas, „bėgiojančių skruzdėlių“ jausmas arba atvirkščiai – tam tikrose odos vietose jautrumas sumažėja. Turint stuburo išvaržą, gali nusilpti galūnės, trūkčioti raumenys, pasikeisti, iškrypti laikysena. Ligai įsibėgėjus, galūnės pradeda tirpti, atsiranda dilgčiojimas pažeisto nervo srityje.

Jeigu įtariate turint stuburo išvaržą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jei gydytojas turės pagrįstų įtarimų dėl galimos išvaržos, jis paskirs rentgenologinius tyrimus, magnetinį rezonansą ar kompiuterinę tomografiją. Diagnozavęs išvaržą, gydytojas sudarys gydymo planą. Šis planas apima medikamentų vartojimą (malšinančius skausmą, priešuždegiminius, mažinančius psichologinę įtampą, mikrocirkuliaciją gerinančius vaistus) bei taikytinas reabilitacines priemones. Kaip jau minėta anksčiau, veiksmingiausia jų – kineziterapija.

Kineziterapijos poveikis gydant stuburo išvaržą

Kineziterapija ne be reikalo vadinama „gydymu judesiu“. Tinkamai atliekami judesiai ne tik sumažina stuburo išvaržos keliamą skausmą, bet ir nuramina pacientą, pagerina jo miego kokybę, pagreitina kraujotaką, sumažina stresą.

Kineziterapeutas rekomenduoja fizinius pratimus, skirtus specialiai stuburo išvaržos kamuojamiems pacientams. Svarbu žinoti, kad ne visi pratimai tinka skirtingiems ligoniams, todėl kineziterapijos užsiėmimus turėtų vesti patyręs gydytojas, žinantis, kokie judesiai neužspaudžia nervų, o kaip tik juos atlaisvina, taip sumažindami skausmą ir paciento kančią.

Prieš sudarydami individualios kineziterapijos programą, gydymo judesiu specialistai turėtų nustatyti, kaip konkretus pratimas veikia pažeistus stuburo ir nugaros smegenų audinius. Galutinėje programoje paliekami tie pratimai, kurie padeda atlaisvinti užspaustus nervus, gerina stuburo audinių būklę ir jų elastingumą.

Rinktis asmeninę ar grupinę kineziterapiją?

Tiek individuali, tiek grupinė kineziterapija turi savo privalumų ir trūkumų. Asmeninių užsiėmimų metu visas dėmesys skiriamas vienam pacientui ir jo sveikatos problemoms, tačiau tokios kineziterapijos kaina yra aukštesnė. Grupiniai užsiėmimai yra pigesni, jų metu galima palaikyti ryšį su kitais žmonėmis, turinčiai tokių pat sveikatos problemų. Vis dėlto grupinė kineziterapija neleidžia terapeutui ilgiau susitelkti ties vienu pacientu.

The post Kineziterapija esant stuburo išvaržai appeared first on KP sveikata.

Galbūt nedaugelis yra girdėję apie vieną dažniausiai diagnozuojamų peties skausmo priežasčių. Tai – peties ankštumo sindromas. Šis peties sąnario sutrikimas gali „užpulti“ bet kurio amžiaus pacientą, ir visai nesvarbu, ar jis – aktyvus sportininkas, ar retai kada nuo sofos pakylantis žmogus. Peties ankštumo sindromą galima apibūdinti kaip peties sąnario veiklos sutrikimą dėl trinties, atsiradusios tarp žastikaulio ir peties mentinės ataugos.

Peties ankštumo sindromas gali atsirasti dažnai atliekant tuos pačius judesius, todėl yra būdingas monotonišką, pasikartojantį darbą atliekantiems žmonėms, ypač tiems, kurie kasdien susiduria su dideliu fiziniu krūviu. Antra vertus, šio sutrikimo sukeltą skausmą petyje gali patirti ir menkai judantis žmogus, jeigu jis staigiai atlieka tam tikrą jo kasdieninei veiklai nebūdingą judesį, pavyzdžiui, itin greitai pakelia ranką siekdamas ko nors aukščiausiai esančioje lentynoje. Taigi, peties ankštumo sindromo negali išvengti nei vienas, o su juo susidūrus reikia reaguoti kuo greičiau.

Peties ankštumo sindromas ir jį lydintis skausmas petyje gali būti sustabdomi tik chirurginiu būdu – operacija, vadinama artroskopiniu peties ankštumo pašalinimu. Jos metu padaromi miniatiūriniai įpjovimai, pro kuriuos į petį įkišamas medicininis įrankis, vadinamas artroskopu. Jis leidžia vienu metu ir apžiūrėti peties sąnarį, ir jį išoperuoti. Po operacijos praėjus kelioms savaitėms, peties skausmas išnyksta.

Peties uždegimas

Peties uždegimas – dar viena dažnai pasitaikanti skausmo petyje priežastis. Uždegimas gali kilti dėl įvairių priežasčių: nušalimo, peties sąnario pažeidimo, trinties tarp peties sąnario sudedamųjų dalių atsiradimo. Dažniausiai toks uždegimas gydomas priešuždegiminiais vaistais, masažu, gydytojo paskirta mankšta arba kineziterapija.

Laiku neišgydytas peties uždegimas ne tik gali sustiprinti peties skausmą, bet ir sukelti kitas komplikacijas. Įrodyta, kad negydomas (ar netinkamai gydomas) peties uždegimas gali paskatinti peties ankštumo sindromo atsiradimą. Dėl šios priežasties vos pajutus neaiškios kilmės skausmą peties srityje, reiktų kreiptis į gydytoją.

Traumos sukeltas peties skausmas

Trauma – lengviausiai nustatoma skausmo, atsiradusio petyje, priežastis. Jeigu pažeidimas nedidelis, atsiradusį skausmą, patinimą ir odos paraudimą gali numalšinti ledas, buvimas ramybės būsenoje ir vaistai nuo skausmo. Esant didesniam pažeidimui (dideliam patinimui, itin stipriam skausmui, galiausiai – peties sąnario išnirimui) būtina kreiptis į gydytoją.

Visgi net jei trauma nėra didelė, savarankiškai ją gydžius dieną ar dvi ir būklei nepagerėjus, reikia kreiptis į specialistą. Kaip ir peties uždegimas, trauma taipogi gali paskatinti peties ankštumo sindromą, kurio nebegalėsite atsikratyti be chirurgo pagalbos.

Kaip sustiprinti peties sąnarį?

Nors peties skausmą sukeliančių veiksnių išvengti sunku, o kartais – neįmanoma, galima imtis tam tikrų priemonių, kurios sustiprina sąnarius ir taip sumažina jų pažeidimo riziką. Tai – kasdieninė sąnarių mankšta (sukamieji judesiai), kiti fiziniai pratimai. Sąnariai susilpnėja, kai organizmui trūksta poilsio, todėl būtina jam leisti gerai išsimiegoti. Taip pat sąnarius silpnina tam tikri maisto produktai: gazuoti gėrimai, per daug mėsos, didelį kiekį cukraus turintys produktai. Norint turėti stiprius sąnarius, būtina gerti daug vandens, valgyti vaisius ir daržoves, vengti alkoholio, nerūkyti.

The post Galimos peties skausmo priežastys ir jų gydymas appeared first on KP sveikata.

Reabilitacija apima tris pagrindinius pacientų gydymo metodus: kineziterapiją, masažą ir fizioterapiją. Kai kuriose gydymo įstaigose Kaune taikomos reabilitacijos priemonės (pavyzdžiui, vaikų ir kūdikių kineziterapija) yra tinkamos net kūdikiams, sulaukusiems trijų mėnesių. Taip pat gali būti organizuojami atskiri reabilitacijos kursai nėščiosioms ar senyvo amžiaus žmonėms.

Kineziterapija, kitaip dar vadinama „gydymu judesiu“ yra pati svarbiausia reabilitacijos priemonė. Ji ne tik sustiprina kaulus ir raumenis po ilgo nejudėjimo periodo, bet ir sustiprina kraujagysles bei širdį, mažina skausmą. Dėl šios priežasties kineziterapija yra tinkama netgi sveikiems žmonėms. Be to, ji gerina ir paciento psichologinę būseną, todėl yra patartina depresija ar kitais psichiniais susirgimais sergantiems įvairaus amžiaus pacientams.

Kineziterapija gali būti atliekama paties paciento (kai jis jau yra pakankamai stiprus) arba kineziterapeuto (kol pacientas dar negali pats judinti galūnių). Ką tik iš ligos patalo pakilusiam pacientui skiriama „lengvesnė“ kineziterapija (atliekami mažos amplitudės pratimai, tempas lėtas, nedaug pakartojimų), vėliau ji „sunkinama“ (skatinama atlikti intensyvesnius pratimus, juos atlikti daugiau kartų).

Kitas universalus gydymo metodas – masažai – labiausiai tinka siekiantiems sumažinti stresą, atsipalaiduoti, o kartu paskatinti aktyvesnę raumenų veiklą. Ne be reikalo masažas kitaip dar vadinamas „minkštųjų audinių manipuliacija“ – jo metu sukamaisiais judesiais, spaudžiant bei maigant odą yra suaktyvinamos įvairios žmogaus organų sistemos

Kaip ir kineziterapija, masažai kaip reabilitacijos priemonė gali būti skiriami dvejopu tikslu: kaip gydymo priemonė ir kaip būdas bendrai paciento savijautai pagerinti. Masažas pagerina sąnarių būklę (jie tampa „judresni“), raumenų tonusą, stiprina imunitetą ir nervų sistemą. Nors šią reabilitacijos priemonę galite taikyti ir namuose be specialisto pagalbos, taisyklingai atliktas masažas vis dėlto duoda daugiau naudos žmogaus organizmui nei neprofesionalo atliekamas masažas (net jei jis yra ne ką mažiau malonus).

Trečioji reabilitacijos priemonė – fizioterapija – yra natūraliais bei dirbtiniais fizikiniais veiksniais sukeliami teigiami sveikatos pokyčiai. Fizikiniai veiksniai, naudojami Kauno reabilitacijos klinikose – tai vanduo, smėlis, molis, elektra, ultragarsas ir kiti. Fizioterapija yra tinkamas metodas siekiant pagerinti kraujotaką audiniuose. Ši reabilitacijos priemonė padeda slopinti uždegimą ir skausmą. Ja stiprinami raumenys.

Reabilitacijos klinikos teikiamos paslaugos – tai saugus, patikimas ir šiuolaikiškas būdas atgauti fizinę ir psichologinę sveikatą. Klinikos specialistai glaudžiai bendradarbiauja su ortopedais, psichologais ir kitų medicinos sričių specialistais. Siuntimą į reabilitacijos kliniką Kaune ar kitame mieste gali išduoti šeimos gydytojas.

The post Kam reikalinga ir kada gali padėti reabilitacija? appeared first on KP sveikata.

Dėl menko judėjimo arba per didelės apkrovos klubo sąnariui (ji gali atsirasti turint viršsvorio ar keliant pernelyg didelį svorį), jis pradeda dilti. Žmogaus judėjimas pradeda darytis netaisyklingas, judėdamas jis pradeda krypti į kurią nors vieną  pusę. Sudilusios sąnarių dalys ir netaisyklingas judėjimas ilgainiui pradeda kelti ne tik nepatogumo jausmą, bet ir skausmą klubo srityje. Laiku nesiimant priemonių šiam sutrikimui pašalinti, skausmas stiprėja ir žmogus nebegali normaliai judėti. Tokiu atveju ir prireikia operacijos, vadinamos endoprotezavimu.

Atliekant endoprotezavimą, sudilusios klubo sąnario dalys keičiamas naujomis, pagamintomis iš plastiko ar metalo, ir sutvirtinamos cementu ar kita tvirta rišamąja medžiaga. Protezavimas atliekamas ant šlaunikaulio (protezuojamas šlaunikaulio galas), o dubens kaule esanti duobutė pagilinama, kad protezuojamos dalys lengviau į jį „įsistatytų“. Kitaip tariant, viršutinė šlaunies kaulo dalis yra pašalinama ir pakeičiama plastikiniu ar metaliniu implantu, kuris yra įstatomas į dubens kaulą.

Endoprotezavimo procedūros trukmė – maždaug dvi valandos. Jis atliekamas taikant pilną nejautrą. Operacijos metu daromas iki 30 centimetrų ilgio pjūvis, kadangi pats šlaunikaulis yra ilgas. Po endoprotezavimo daugiau nei savaitę (apie dešimt dienų) pacientas stebimas ligoninėje. Neverta tikėtis, kad iškart po operacijos bus galima vaikščioti be ramentų, tačiau per keletą mėnesių pacientas tampa visiškai darbingas.

Kubo sąnario skausmą gali sukelti ir kitos priežastys, nesusijusios su trauma ar per didele sąnario apkrova. Tai gali būti infekcija ar autoimuninė liga. Be sąnario skausmo, žmogus, kurio klubo sąnarys yra pažeistas, gali jausti ir kitus nemalonius pojūčius, pavyzdžiui, jausmą, kad sąnarys tarsi „užstrigo“, pulsuojančią šilumą toje vietoje, kur jungiasi kaulai. Sąnarys gali ištinti, parausti. Vis dėlto nemaža dalis žmonių vengia endoprotezavimo. Kodėl?

Visų pirma, ši operacija yra gana rizikinga. Vyresnio amžiaus pacientams ar žmonėms, turintiems rimtų sveikatos sutrikimų (sergantiems širdies, kvėpavimo, kraujotakos ligomis) jos metu gali kilti rimtų komplikacijų. Antra vertus, šios procedūros „sėkmingumo“ laipsnis yra gana aukštas – net iki 99 procentų.

Endoprotezavimo taip pat vengia pacientai, manantys, kad vaistai nuo skausmo gali išgydyti visas ligas. Svarbu suprasti, kad kuo ilgiau delsiama kreiptis į gydytoja dėl sąnarių problemų, tuo ilgesnis gydymo periodas jūsų laukia, kad vėl galėtumėte normaliai judėti. Jeigu endoprotezavimą ruošiatės atlikti ne privačioje klinikoje, jo gali tekti laukti keletą mėnesių ar net metus.

Kai kuriuos pacientus gąsdina aukšta šios operacijos kaina, tačiau verta žinoti, kad bent dalį jos kompensuoja Valstybinė ligonių kasa.

The post Endoprotezavimas – ir jaunam, ir vyresniam appeared first on KP sveikata.

Kaip pėdos kauliukas „iššoka“ iš savo vietos? Iš pradžių kojos nykštys pradeda „glaustis“ prie kitų pirštų. Vėliau jis vis labiau krypsta į jų pusę. Galiausiai nykščio kaulas, kuriuo jis jungiasi su pėda, pradeda ryškėti, parausta ir pradeda kelti nemalonų deginimo pojūtį bei skausmą. Šis reiškinys ir yra vadinamas iššokusiu pėdos kauliuku. Iššokęs kauliukas ne tik kelia skausmą, bet ir kenkia pėdos estetiniam vaizdui. Pripažinkite: žiūrėti į vasariniais bateliais pasipuošusį žmogų nėra malonu, jeigu jo pirštai išsikraipę. Tokiu atveju nepadės net tobulas pedikiūras. O kas gali padėti?

Jeigu iškrypusio kojos nykščio sindromo požymius pastebėjote anksti – puiku. Kreipkitės į gydytoją, kuris jums rekomenduos specialias mankštas, voneles pėdoms palepinti. Nustokite dėvėti nepatogią, ankštą avalynę. Jeigu jos dėvėjimo negalite išvengti (pavyzdžiui, to reikalauja aprangos kodas jūsų darbo vietoje), bent kas 3-4 valandas nusimaukite nepatogius batus ir leiskite kojoms pailsėti. Juk niekas nematys, kokius batus dėvite, kai sėdite prie kompiuterio? Pabūkite basi namuose ar darbe, stenkitės bet retkarčiais basomis pasivaikščioti ir lauke.

Deja, dėl pėdos kauliuko į gydytoją laiku kreipiasi ne kiekvienas. Dauguma žmonių naiviai tikisi, kad pėdos skausmas praeis, o iššokęs kauliukas kažkokiu stebuklingu būdu „sugrįš“ į savo vietą. Vis dėlto jei delsite per ilgai, vienintelė išeitis susigrąžinti buvusią pėdos išvaizdą liks operacija.

Iššokęs pėdos kauliukas operuojamas ortopedijos centruose ir ortopedijos klinikose. Pirmiausia pacientas ištiriamas (atliekami kraujo, rentgeno tyrimai), tuomet jis informuojamas apie operacijos eigą bei pooperacinį laikotarpį. Operacijos metu kojos nykštys chirurginiu būdu yra atstatomas į savo vietą, o susidariusios nereikalingos ataugos (dėl kurių ir kyla skausmas) pašalinamos. Taip pat atliekama pėdos sausgyslių ir sąnarį supančių raiščių plastika, kad pėda po operacijos ne tik būtų sveika, bet ir atrodytų gražiai.

Iššokusio pėdos kauliuko operacija atliekama pasitelkus regioninę nejautrą. Jos trukmė gali siekti nuo dvidešimties minučių iki pusantros valandos, priklausomai nuo pėdos pažeidimo masto. Iš karto po operacijos (tiesa, avint specialiai tam skirtus batus) pacientas jau gali minti ant kulno. Po procedūros pacientui kartą per savaitę būtina perrišti žaizdą, namuose keletą kartų per parą šaldyti operuotą pėdą. Po šiek tiek daugiau nei dviejų savaičių klinikoje iš pėdos išimamos siūlės, o po penkių-dvylikos savaičių paciento darbingumas prilygsta turėtam iki pėdos deformavimosi pradžios.

Iškrypusio kojos nykščio (dar vadinamo hallux valgus deformacija) korekcija privačiose  klinikose kainuoja maždaug 865 eurus. Žinoma, jūs galite rinktis pigesnį variantą – kai pėdos kauliukas atstatomas, tačiau estetiniam pėdos vaizdui po operacijos dėmesio beveik neskiriama.

The post Ką daryti, kai skauda pėdos „kauliuką“? appeared first on KP sveikata.

Pagrindinės priežastys, sukeliančios kelio skausmą ir priverčiančios gultis ant ant chirurgo stalo artroskopijai yra kelio raiščių ar menisko plyšimas, kelio girnelės sužalojimai, sąnario kremzlės pažeidimai, laisvųjų kūnų kelyje atsiradimas po traumos.

Plyšus meniskui, ne tik juntamas stiprus skausmas, bet ir atsiranda tokie nemalonūs požymiai kaip kelio ištinimas, „strigimas“, diskomforto jausmas judant. Raiščiai dažniausiai plyšta sportuojant. Plyšę raiščiai neleidžia normaliai judėti, pilnai pastatyti kojos. Laiku nesureagavus į menisko ar raiščių plyšimą, atsiranda rizika pakenkti savo natūraliam judėjimui. Atsiradus kelio girnelės pažeidimams, kyla skausmas lenkiant kelius. Susidėvėjus kelio kremzlei, ilgainiui pradeda varginti aštrus, duriantis, tiesiog maudžiantis skausmas. Kiekvienu iš šių atvejų artroskopija leidžia pašalinti skausmo priežastį.

Svarbu žinoti, kad plyšę meniskai patys nesugyja, nes neturi juos maitinančių kraujagyslių. Atroskopijos metu pašalinamos atplyšusios manisko dalys, o jei plyšimas nedidelis – jos susiuvamos. Plyšus raiščiams artroskopijos metu įtvirtinami jų dalis pakeičiantys implantai, pagaminti iš medžiagų, kurios po vienerių – vienerių su puse metų ištirpsta. Atsiradus kelio girnelės pažeidimams, artroskopija pasitelkiama girnelės kremzlės formos išlyginimui, kad ji vėl galėtų atlikti savo funkcijas. Esant sąnąrinės kremzlės paviršiaus defektams, artroskopija pasitarnauja įvertinant kremzlės pažeidimų būklę bei aplyginant kremzlės paviršių.

Artroskopija atliekama naudojant nejautrą, kad ligonis nejaustų skausmo. Pirmiausia artroskopo pagalba apžiūrima kelio sąnario būklė, pažeidimų laipsnis ir sudėtingumas, o tada imamasi kitų veiksmų – atplyšusių dalių pašalinimo arba susiuvimo, raiščių implantavimo ar laisvųjų kūnų pašalinimo. Visas procesas gali trukti nuo pusvalandžio iki vienos su puse valandos.

Dažniausiai ši operacija atliekama dienos klinikose ir pacientai jau tą pačią ar sekančią dieną gali keliauti namo. Po artroskopijos ant paciento odos nelieka didelių randų, todėl šis gydymo būdas yra pranašesnis už anksčiau taikytas chirurgines procedūras, kurių metu kelis būdavo visiškai atveriamas. Artroskopijai atlikti užtenka nedidelių pjūvelių.

Svarbu, kad pacientas nedelstų kreiptis į gydytoją pajutęs kelio skausmą ar maudimą. Net siplnas skausmas ilgainiui gali išsivystyti į sunkiai pakeliamą. Laiku neatlikus operacijos, kelio kremzlė gali visiškai nusidėvėti, kelis gali pradėti strigti, gali pasidaryti sunku jį ištiesti, netgi gali tekti pakeisti visą sąnarį.

Po artroskopijos būtina griežtai laikytis gydytojo nurodymų, neapkrauti kelio dideliu fiziniu krūviu. Ypač į tai dėmesį turėtų atkreipti sportininkai, kurie vos išėję iš operacinės jau svajoja grįžti prie įprasto fizinio krūvio.

The post Kai prireikia kelio sąnario artroskopijos appeared first on KP sveikata.

Svarbu suprasti, kad medicina nėra visagalė. Nors tam tikros procedūros ir technologijos, apie kurias prieš keletą metų galėjome tik pasvajoti, šiandien naudojamos kasdieninėje Kaune įsikūrusio ortopedijos centro specialistų veikloje, kai kurių problemų, susijusių su judėjimu, negali išspręsti net operacija. Tai įvairios patologijos, pavojingi sveikatai ir gyvybei dariniai, kurie negali būti operuotini. Dėl šios priežasties ortopedijos klinikos Kaune gydytojai kasdien susiduria su dilema: stengtis kuo labiau padėti pacientams, bet kartu išlikti griežtiems ir priimti tik logiškus sprendimus.

Į ortopedijos klinikos Kaune specialistus drąsiai galite kreiptis, jeigu jus kankina iškrypusio kojos nykščio („iššokusio kauliuko“) problema, Achilo sausgyslės patempimas, kelio sąnario, čiurnos, peties skausmas. Ortopedas – traumatologas šioje klinikoje jums padės atstatyti dilbio kaulo vientisumą, pašalinti ankstesnės operacijos metu įstatytą metalinę plokštelę, atlikti klubo kaulo protezavimą, kitų sąnarių operacijas. Net jeigu skausmas sąnariuose jums kol kas atrodo nepavojingas, vos juntamas, verta kreiptis į gydytoją. Kuo anksčiau bus diagnozuota jūsų liga, tuo veiksmingiau ir greičiau ją bus galima išgydyti.

Nors operacija – kraštutinė priemonė, kurios imasi ortopedijos specialistai, kartais jos išvengti nepavyksta (pavyzdžiui, plyšus meniskui). Kai kurie pacientai mano, kad po operacijos visi jų skausmai išnyks amžiams. Vis dėlto nepakeitus gyvenimo būdo, judėjimo sutrikimai gali atsinaujinti arba atsirasti naujų. Dėl to labai svarbūs tampa subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas. Ortopedijos klinikos Kaune specialistai pataria klausyti gydytojo nurodymų tiek prieš operaciją, tiek po jos.

Kai kurie judėjimo sutrikimai gali būti susiję su per didele sąnarių apkrova, kuri atsiranda dėl apkūnumo, todėl pacientui gali tekti priverstinai mažinti svorį. Dalis pacientų net po operacijos nesistengia vengti sunkaus fizinio krūvio, dėl kurio atsiranda skausmai juosmens ar apatinės nugaros dalies srityse, kojose. Nenuostabu, kad skausmas tokiais atvejais grįžta su dar didesne jėga. Svarbu, kad gydytojas suprastų pacientą, o pacientas – gydytoją. Kaip sako ortopedijos centro Kaune gydytojas, ortopedas – traumatologas Gintautas Pocius: „Tik bendromis pastangomis su pacientu galime pasiekti norimą rezultatą“.

The post Ortopedijos klinika Kaune: kai skauda ar sunku judėti appeared first on KP sveikata.