Nemaloni ir pavojinga stuburo liga
Stuburo išvarža – nemalonus sveikatos sutrikimas. Jį gali paskatinti per didelė stuburo apkrova (pavyzdžiui, keliamas pernelyg didelis svoris sportinių treniruočių metu ar sunkus fizinis darbas), nepatogi sėdima ar stovima padėtis, kurioje žmogus išbūna ilgą laiką. Išvarža gali atsirasti ir dėl fizinių ar cheminių elementų poveikio (pavyzdžiui, sunkaus viso organizmo apnuodijimo) ar anksčiau turėto uždegimo. Stuburo išvarža pažeidžia nugaros smegenų nervų ląsteles, jas spaudžia, todėl žmogus jaučia skausmą. Jį ir kitus išvaržos sukeltus sveikatos sutrikimus (pavyzdžiui, sutrikusią kraujotaką venose) gali padėti sustabdyti kineziterapija.
Kineziterapija – viena iš daugelio reabilitacijos priemonių, tačiau kol kas ji laikoma efektyviausia. Stuburo išvaržą galima gydyti ir kitais būdais: medikamentais, akupunktūra, fizioterapija, masažais ir pan. Geriausia derinti dvi ar daugiau reabilitacijos priemonių.
Kaip žinoti, ar turiu stuburo išvaržą?
Apie tai, kad turite išvaržą, jus pirmiausia įspės netikėtai atsiradęs skausmas kakle ar juosmens srityje. Lygiai taip pat netikėtai jis gali ir dingti, o po kurio laiko – vėl sugrįžti. Esant išvaržai, kai kuriose odos vietose gali būti juntamas deginimas, „bėgiojančių skruzdėlių“ jausmas arba atvirkščiai – tam tikrose odos vietose jautrumas sumažėja. Turint stuburo išvaržą, gali nusilpti galūnės, trūkčioti raumenys, pasikeisti, iškrypti laikysena. Ligai įsibėgėjus, galūnės pradeda tirpti, atsiranda dilgčiojimas pažeisto nervo srityje.
Jeigu įtariate turint stuburo išvaržą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jei gydytojas turės pagrįstų įtarimų dėl galimos išvaržos, jis paskirs rentgenologinius tyrimus, magnetinį rezonansą ar kompiuterinę tomografiją. Diagnozavęs išvaržą, gydytojas sudarys gydymo planą. Šis planas apima medikamentų vartojimą (malšinančius skausmą, priešuždegiminius, mažinančius psichologinę įtampą, mikrocirkuliaciją gerinančius vaistus) bei taikytinas reabilitacines priemones. Kaip jau minėta anksčiau, veiksmingiausia jų – kineziterapija.
Kineziterapijos poveikis gydant stuburo išvaržą
Kineziterapija ne be reikalo vadinama „gydymu judesiu“. Tinkamai atliekami judesiai ne tik sumažina stuburo išvaržos keliamą skausmą, bet ir nuramina pacientą, pagerina jo miego kokybę, pagreitina kraujotaką, sumažina stresą.
Kineziterapeutas rekomenduoja fizinius pratimus, skirtus specialiai stuburo išvaržos kamuojamiems pacientams. Svarbu žinoti, kad ne visi pratimai tinka skirtingiems ligoniams, todėl kineziterapijos užsiėmimus turėtų vesti patyręs gydytojas, žinantis, kokie judesiai neužspaudžia nervų, o kaip tik juos atlaisvina, taip sumažindami skausmą ir paciento kančią.
Prieš sudarydami individualios kineziterapijos programą, gydymo judesiu specialistai turėtų nustatyti, kaip konkretus pratimas veikia pažeistus stuburo ir nugaros smegenų audinius. Galutinėje programoje paliekami tie pratimai, kurie padeda atlaisvinti užspaustus nervus, gerina stuburo audinių būklę ir jų elastingumą.
Rinktis asmeninę ar grupinę kineziterapiją?
Tiek individuali, tiek grupinė kineziterapija turi savo privalumų ir trūkumų. Asmeninių užsiėmimų metu visas dėmesys skiriamas vienam pacientui ir jo sveikatos problemoms, tačiau tokios kineziterapijos kaina yra aukštesnė. Grupiniai užsiėmimai yra pigesni, jų metu galima palaikyti ryšį su kitais žmonėmis, turinčiai tokių pat sveikatos problemų. Vis dėlto grupinė kineziterapija neleidžia terapeutui ilgiau susitelkti ties vienu pacientu.